Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje vyko respublikinė metodinė konferencija „Tiltas į mokymo(si) kokybę“.
Konferencijoje pranešimus skaitė: Doc. dr. Rūta Girdzijauskienė, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros vedėja; Irena Nomgaudienė, Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė; Laimutė Ronkaitienė, Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė; Virginija Maksvytienė, Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos anglų kalbos vyresnioji mokytoja ; Irina Barabanova, Šiaulių Didždvario gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė;
Rasa Surblytė, Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė; Dalė Povilaitienė, Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos muzikos mokytoja metodininkė.Paskutiniu metu, įsigilinę į įvairiausius tyrimus ir paskaičiavimus, atliekamus analizuojant Lietuvos švietimo kokybę, pedagogai neretai sunerimsta, kad Lietuvos mokinių pasiekimų lygis prastėja. Tai rodo ir pastarųjų metų tarptautiniai tyrimai. Atrodo, mokyklos modernizuojamos, pedagogai įsitraukia į novatyvius projektus, yra didžiulė pasiūla kvalifikacinių renginių, tačiau rodiklis, kuris švietime turėtų būti svarbiausias- mokinių pasiekimų kokybė- neguodžia ir tikrai nedžiugina.
Metodinė konferencija „Tiltas į mokymo(si) kokybę“ kvietė pedagogus sunerimti , kelti klausimus, diskutuoti, dalytis gerąja patirtimi, mokytis, bendrauti ir bendradarbiauti, siekiant atrasti sau patiems atsakymus, ką turime daryti galbūt kitaip. Džiugu, kad į šią diskusiją įsitraukė ir Klaipėdos universitetas, su kuriuo Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį. Dėstytojų pastebėjimai ir pasiūlymai leido mokytojams pamąstyti ir į savo darbo kokybę pažvelgti iš šalies.
Kalbėti apie mokinių mokymo(si) pasiekimų kokybę reikia. Gal metodinėje konferencijoje pedagogai ir neatsakė į visus sau išsikeltus klausimus, tačiau dalinosi būdais ir metodais, kurie padeda siekti kokybės mokymo procese, suvokti, kaip reikia dirbti su karta, kuri bus visuomenės politikai, mokytojai, gydytojai po dvidešimt – trisdešimt metų. Konfucijus
sakė: „Mokslai be apmąstymų nenaudingi, o apmąstymai be mokslų pavojingi“.
