Lietuvos gimnazijų asociacija

2017 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus Žemynos gimnazijoje vyko Lietuvos švietimą atstovaujančių asociacijų pasitarimas. Pasitarimą inicijavo LMVA prezidentas Dainius Žvirdauskas. Į pasitarimą buvo pakviesta Švietimo ir mokslo ministerijos specialistė Audronė Razmantienė, kuri pakomentavo įsigaliojusius teisės aktus. Pranešėja kalbėjo apie pasirengimą įgyvendinti lytiškumo programą, užtikrinti prevencinių programų įgyvendinimą mokyklose, vadovų kadencijų įvedimą ir vadybinių kvalifikacinių kategorijų panaikinimą. Pranešėja paminėjo, kad reikės parengti daug naujų dokumentų ir kad laukia visų dalyvavimo teikiant pasiūlymus. Po Švietimo ir mokslo ministerijos specialistės pasisakymo kalbėjo neseniai susikūrusios Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė. Pranešėja supažindino su profsąjungos susikūrimo istorija, veiklos sritimis, nuveiktais darbais. Pirmininkė pasidžiaugė, kad profsąjungai pavyko parengti įvairias tvarkas, susijusias su naujo darbo kodekso įvedimu. J. Andrijauskienė informavo, kad buvo pakviesta rengiant šakinę kolektyvinę sutartį, į kurią  siekė įtraukti punktus, gerinančius švietimo įstaigų  vadovų darbo sąlygas.

Pasibaigus pranešėjų kalboms LMVA prezidentas Dainius Žvirdauskas kvietė dalyvius pasisakyti. Daugelis dalyvių pasidžiaugė susikūrus vadovų profsąjungai ir pažymėjo, kad asociacijos ir profsąjunga turi bendradarbiauti ir tinkamai atstovauti švietimo bendruomenę.  Pasitarimo pabaigoje buvo nuspręsta, kad LMVA skyrių pirmininkai savo narius informuos apie vadovų profsąjungos veiklą ir rekomenduos tapti jos nariais.

Lietuvos gimnazijų asociacijos taryba 2017 m. balandžio 28 d. Kauno verslo lyderių centre organizavo kasmetinę konferenciją „Mokinių individualios pažangos matavimas ir pasiekimų gerinimas teorijoje ir praktikoje“. Renginyje dalyvavo 118 dalyvių iš visos Lietuvos. Konferenciją sveikinimo kalba pradėjo LG asociacijos prezidentas Vytautas Kantauskas, kuris akcentavo pasirinktos temos aktualumą ir naudą kiekvienai gimnazijai. Apie mokinių pažangos matavimą kalbėjo septyni praktikai. Pranešėjai dalijosi savo patirtimi ir pristatė sistemas, kaip organizuoja mokinių pažangos matavimą ne tik gimnazijos, bet ir pamokos kontekste. Dalyviai galėjo ne tik išgirsti kitų mokyklų patirtį, bet ir gauti pedagogų naudojamas mokinių pažangos matavimo formas. Continue reading →

Lietuvos gimnazijų asociacija balandžio 28 d. organizuoja konferenciją „Mokinių individualios pažangos matavimas ir pasiekimų gerinimas teorijoje ir praktikoje”, kuri vyks Kauno verslo lyderių centre (K.Donelaičio g. 62 / V.Putvinskio g. 53, LT-44248 Kaunas).

 Registracija vykdoma iki 04-25 d.

Registruotis galite čia: https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSdDdQVao1yAiasjIfG3-HIRFycnlilFcw3lyiiJmokacqDvUQ/viewform

Pagarbiai,
Konferencijos organizacinis komitetas

Lietuvos gimnazijų asociacijos taryba kovo 17 d. organizavo išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijoje.  Pirmoje posėdžio dalyje  taryba aptarė ir  sprendė asociacijos veiklos ir kasmetinės konferencijos organizavimo klausimus, asociacijos lėšų paskirstymo tvarką bei bendradarbiavimo su partneriais perspektyvas. Posėdyje  nutarta kasmetinę konferenciją organizuoti Kaune balandžio 28 d.

Antroje dalyje vyko susitikimas su Klaipėdos apskrities LGA nariais, kur prezidentas Vytautas Kantauskas trumpai pristatė asociacijos tarybos veiklą bei asociacijos partnerius. Pirmasis iš partnerių kalbėjo Vygintas Eidėnas, Pedagogas.lt projektų vadovas.  Pranešėjas supažindino su galimybėmis, kurias teikia kvalifikacijos kėlimas nuotoliniu būdu, su  Pedagogas.lt teikiamų seminarų pasiūla ir nuolaidomis, taikomomis asociacijos nariams.  Vilniaus Žirmūnų gimnazijos direktorius Edmundas Grigaliūnas pristatė mokytojų etatinio apmokėjimo modelį, kurį parengė Vilniaus mokyklų vadovai. Pranešėjas sulaukė daug klausimų mokytojų etatinio apmokėjimo tema;  vyko aktyvi dalyvių diskusija. Susitikimo pabaigoje pasisakė Arminas Varanauskas, Žinių ekonomikos forumo direktorius. Jis pristatė Vyriausybės veiklos programos dalį, susijusią su švietimu. Po pranešimo dalyviai grupėse aptarinėjo, kokios kryptys ir darbai yra patys aktualiausi gimnazijoms. Continue reading →

Lietuvos Respublikos Seimo konferencijų salėje sausio 25 d. vyko Lietuvos švietimo įstaigų asociacijų tarybų sueiga. Sueigos tikslas – pareikšti savo nuomonę apie Lietuvos Respublikos Prezidentės teikiamas Seimui  svarstyti Švietimo įstatymo pataisas dėl švietimo įstaigų vadovų atrankos, skyrimo, vertinimo bei darbo terminų.

Sueigą sveikinimo kalba pradėjo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentė dr. Ramutė Meškauskienė. R. Meškauskienė pasidžiaugė, kad į sueigą atvyko 111 dalyvių iš 14 asociacijų, Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Seimo švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo klausimais Jonas Mickus ir daug kitų garbių asmenų. Pasveikinti sueigos dalyvių atvyko ir Seimo pirmininko pavaduotoja Rima Baškienė.

Pirmąjį pranešimą apie Švietimo įstatymo pataisų atsiradimo priežastis ir tikslus sueigai pristatė  Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Pranešėja akcentavo, kad reikia pertvarkyti švietimo įstaigų valdymą didinant steigėjo ir vadovo atsakomybę už įstaigos darbo rezultatus. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė pabrėžė, kad reikia stiprinti savivaldą, įtraukti tėvus ir socialinius partnerius į įstaigų valdymą, kad vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos. Patarėja pažymėjo, kad rengiant Švietimo įstatymo pataisas dėl vadovų kadencijos bendradarbiavimas vyko su suinteresuotomis šalimis, bet ne visi apie tai žinojo.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė savo pranešime „Švietimo vadovų kadencijos priežastys ir tikslai“ pažymėjo, kad vadovą turi vertinti bendruomenė, jis turi būti kolektyvo lyderis, turintis pakankamai įrankių, leidžiančių įgyvendinti užsibrėžtus tikslus.

Visi kiti pranešėjai pritarė, kad vadovams kadencijos  būtų įvestos, bet pabrėžė, kad visiems vadovams nepriklausomai nuo išdirbto laiko įstatymas būtų taikomas vienodai. Pasisakantys akcentavo, kad vadovų stažas ir patirtis būtų traktuojamas kaip privalumas o ne  trūkumas, kad gerai dirbantys vadovai turėtų galimybę skleisti savo patirtį, būtų sudarytos karjeros kilimo galimybės. Taip pat buvo kalbama, kad įstaigų bendruomenėms būtų  suteikta teisė spręsti, kiek kadencijų vadovas gali vadovauti įstaigai. Nemažai buvo kalbama ir apie vadovo socialinių garantijų užtikrinimą ir konkursų organizavimo tvarką.

Sueigos pabaigoje švietimų įstaigų asociacijų prezidentai buvo pakviesti pasirašyti kreipimąsi, kuris yra adresuotas Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui, Švietimo ir mokslo ministrei, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorei. Kreipimasis dėl Švietimo įstatymo pataisų pridedamas.

Sueigą organizavo ir vedė Lietuvos mokyklų asociacijos prezidentė dr. Ramutė Meškauskienė ir Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Vytautas Kantauskas.

LŠĮVA kreipimasis

2016 m. gruodžio 20 d. Lietuvos gimnazijų asociacija kartu su mokyklų vadovais, pradinių, pagrindinių, progimnazijų asociacijų atstovais dalyvavo susitikime su Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene.

Susitikimo metu ministrė išsakė savo mintis apie padėtį Lietuvos švietime ir pakvietė bendradarbiauti asociacijas, teikti pasiūlymus, kaip būtų galima pagerinti esamą padėtį. Asociacijų atstovai išsakė savo nuomonę apie bendradarbiavimo galimybes, švietimo svarbą valstybei, pareiškė susirūpinimą  dėl  per mažo dėmesio, skiriamo pagrindiniam ugdymui.

Susitikimo pabaigoje asociacijų atstovai įteikė kartu pasirašytą prašymą ministrei dėl galimybės mokiniams nemokamai lankytis muziejuose ir nemokamai naudotis viešuoju transportu.

2017 m.  gruodžio 12 d. (pirmadienį)  LGA (Lietuvos gimnazijų asociacija), LMVA (Lietuvos mokyklų vadovų asociacija), LPMA (Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija), LPRA (Lietuvos progimnazijų asociacija) ir LPUAA (Lietuvos pradinio ugdymo atstovų asociacija)  atstovai  susitiko su Seimo Švietimo komiteto pirmininku Eugenijumi Jovaiša. Susitikimo tikslai:

• susipažinti su Švietimo komiteto pirmininko nuostatomis,
• pristatyti asociacijų požiūrį į švietimo problemas,
• aptarti Švietimo komiteto ir asociacijų tolesnį bendradarbiavimą.

Susitikimo metu Švietimo komiteto pirmininkas E. Jovaiša išsakė savo požiūrį į esamą bendrojo ugdymo būklę, pasidalino samprotavimais apie esminius numatomus pokyčius bendrojo ugdymo sistemoje.

Pirmininkas pasisakė už tai, kad  priešmokyklinis ugdymas būtų organizuojamas penkerių metų vaikams,  į pirmą klasę vaikai ateitų šešerių metų amžiaus. E. Jovaišos nuomone,  pas kaimo pradinių klasių mokinius  „turi atvykti mokytojai, o ne vaikai vykti pas mokytojus“.  Pirmininkas pareiškė, kad reikia grąžinti pradines mokyklas į kaimus ir atsisakyti geltonųjų autobusų.

Asociacijų atstovai pritarė nuomonei, kad priešmokyklinis ugdymas būtų organizuojamas nuo penkerių metų ir į pirmą klasę ateitų šešerių metų vaikai. Asociacijų atstovai pabrėžė, kad šiam žingsniui reikia rimtai pasirengti: parengti metodiką, apmokyti mokytojus, įrengti mokymosi erdves, kurios būtų pritaikytos jaunesnio amžiaus vaikams.

E. Jovaiša išsakė savo nuomonę ir apie egzaminų organizavimo tvarką. Pirmininkas nurodė, kad rengiant naują egzaminų organizavimo tvarką bus tariamasi dėl keturių privalomų brandos egzaminų: lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir galbūt užsienio kalbos. Numatoma, kad brandos atestate bus įrašytas ir mokymosi pasiekimų vidurkis, kita mokinio neformalioji veikla: mokymasis neformalaus švietimo institucijoje, pasiekti laimėjimai dalykų olimpiadose, kitose varžytuvėse. Aukštosios mokyklos galės laisvai pasirinkti, kokią priėmimo tvarką jos taikys:  individualų pokalbį ar stojamuosius egzaminus.

Asociacijų atstovai pastebėjo, kad naujoji tvarka nepakeis mokinių požiūrio į žinias ir vėl abiturientai mokysis dėl egzamino ir naudosis korepetitorių paslaugomis.

Pirmininkas patvirtino, kad siūlys mokyklų direktoriams įvesti penkerių metų kadenciją su galimybe efektyviai dirbantiems vadovams tęsti darbą direktoriaus pareigose. E. Jovaiša paprašė teikti komitetui pasiūlymus dėl direktorių konkursų organizavimo tvarkos ir kadencijos.

Asociacijų atstovai išsakė savo nuogąstavimą, kad kadencijos nevirstų susidorojimu su vadovais, kurie nėra vienos ar kitos partijos atstovai ar nebijo atvirai išsakyti savo nuomonės.

Susitikimo pabaigoje dalyviai pritarė, kad labai naudinga keistis nuomonėmis, diskutuoti švietimo klausimais ir toliau tęsti bendradarbiavimą.

Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje lapkričio 18 dieną vyko Lietuvos gimnazijų asociacijos tarybos susitikimas su Kauno apskrities gimnazijų atstovais. Susitikimo metu buvo aptartos problemos, su kuriomis susiduria gimnazijos, ir pateikti pasiūlymai, kokius darbus turėtų neatidėliotinai atlikti naujai išrinktas švietimo ir mokslo ministras. Kauno apskrities gimnazijų atstovai išsakė pageidavimą, kad nebūtų mažinama, bet priešingai – būtų didinama dalis šalies BVP, skirto švietimui. Buvo siūloma didinti mokyklų autonomiją, keisti egzaminų sistemą, keičiant finansavimo metodiką nesivadovauti principu: „paimti iš tų, kurie daugiau turi, ir perduoti tiems, kuriems trūksta“. Susitikime buvo aptartas ir vadovų kadencijos klausimas. Dalyviai iškėlė esminį klausimą, į kurį turi atsakyti vadovų kadencijų įstatymo rengėjai. Kodėl yra įvedamos kadencijos: ar tam, kad atsikratytų neparankių vadovų, ar tam, kad didintų jų kompetenciją?

Pasibaigus diskusijai pasitarimo dalyvius sraigių ūkio „Aspersa“ vadovas E. Vaičius supažindino su sraigių auginimo, paruošimo ir vartojimo technologijomis. Dalyviai turėjo galimybę paragauti sraigių, paruoštų burgundiškai.

Po pietų dalyviai susipažino su Kaišiadorių tarpukario istorija, lankėsi katedroje. Renginio pabaigoje  gimnazijų atstovai lankėsi Žąslių amatų centre ir susipažino su šakočio kepimo ypatumais. Susitikimo dalyviai pasidžiaugė produktyviu ir įdomiu renginiu, galimybe pabendrauti ir išsakyti savo problemas bei pageidavimus.